Vilniuje buvo vėsus lapkričio vakaras.

Vilnius had a cool November evening.

Vakaras toks, kai medžiai jau be lapų, o oras kvepia žiema.

An evening when trees were already without leaves and the air smelled of winter.

Miesto žmonės skubėjo į Vilniaus Urban Jungle Parką.

The city's people were hurrying to Vilnius Urban Jungle Park.

Parke vyko didysis pasiruošimas metinei Kalėdų šviesų ceremonijai.

The park was in the midst of preparations for the annual Christmas lights ceremony.

Rokas, rūpestingas renginių organizatorius, šią naktį turėjo tapti tikru herojumi.

Rokas, a thoughtful event organizer, had to become a true hero that night.

Jo batai drėgni, o galvoje sukasi tūkstančiai minčių.

His shoes were wet, and his head was swirling with thousands of thoughts.

„Visur problemos...“ – galvojo jis, bandydamas išnarplioti žibintų problemas.

"Problems everywhere..." he thought, trying to figure out the lantern issues.

Kai kurie šviesos kabeliai neveikė.

Some light cables weren't working.

Vaida spaudė jį skubėti, kadangi politikai jau ruošėsi ceremonijai.

Vaida was pressing him to hurry since politicians were already preparing for the ceremony.

Ji buvo miesto tarybos narė, žinojo savo atsakomybę, bet ir norėjo pasirodyti prieš rinkimus.

She was a member of the city council, knew her responsibilities, but also wanted to make an appearance before the elections.

Šalia jų Giedrė, vietos menininkė, dažė poemos skaidrųjų glazūru ant senovinio parką puošiančio stulpelio.

Next to them, Giedrė, a local artist, was painting a clear glaze of poetry on an ancient column decorating the park.

Ji norėjo, kad jos menas būtų šventės akcentas.

She wanted her art to be the highlight of the festival.

Tačiau jai atrodė, kad jos darbas nėra vertinamas.

However, she felt her work was undervalued.

„Giedre, šviesos problemos!“ – šaukė Rokas, bandydamas neužkliūti už kabelių.

"Giedrė, light problems!" shouted Rokas, trying not to trip over the cables.

Giedrė atsiduso ir pasakė, „Gal galim susėsti ir ramiai pasikalbėti? Vaida... turime būti išgirsti.“

Giedrė sighed and said, "Maybe we can sit down and talk calmly? Vaida... we need to be heard."

Vaida atsakė, „Gerai, Giedre, suprantu. Norėjau jums pasiūlyti – galim pakeisti ceremonijos tvarkaraštį.

Vaida replied, "Alright, Giedrė, I understand. I wanted to suggest to you—perhaps we can change the ceremony schedule.

Pradėsim anksčiau, kol dar nėra per tamsu.“

We'll start earlier, while it's not too dark yet."

Ji jautė spaudimą, bet suprato, kaip svarbu atsižvelgti į kitų nuomonę.

She felt the pressure, but understood how important it was to consider others' opinions.

Tą šaltą vakarą, kai visi sulaikę kvapą laukė šviesų įsijungimo, staiga kilo techninės problemos.

That cold evening, as everyone held their breath waiting for the lights to turn on, technical problems suddenly arose.

Visi pamatė, kad joks mygtukas nepajudins technikos.

Everyone realized that no button would make the equipment work.

Vaida, Giedrė ir Rokas stovėjo tylėdami.

Vaida, Giedrė, and Rokas stood silently.

Vaikai, repetavę Kalėdų giesmes, ėmė drumsti tylą.

Children, who had been rehearsing Christmas carols, began to break the silence.

„Candlelight! Žvakės!“ – sušuko Giedrė.

"Candlelight! Candles!" shouted Giedrė.

Visi pradėjo išsitraukti žvakes ir jas uždegti.

Everyone began to pull out candles and light them.

Maži vaikai, tėvai, seneliai – visi sukūrė nuostabaus grožio šviesos jūrą, kuri nuplaukė per parką.

Little children, parents, grandparents—all created a stunning sea of light that flowed through the park.

Žmonės kartu dainavo ir šypsojosi, šviesa buvo šilta ir tikra.

People sang and smiled together; the light was warm and genuine.

Roko širdyje tvyrojo ramybė.

Rokas felt peace in his heart.

Jis jau bijojo, kad viskas sužlugs, bet komandinio darbo dėka renginys pavyko.

He had feared everything would collapse, but thanks to teamwork, the event succeeded.

Vaida jautė palengvėjimą.

Vaida felt relieved.

Ji suprato, kaip svarbu klausytis ir derintis.

She understood how important it is to listen and adapt.

O Giedrė – jos kūriniai dabar tikrai švytėjo!

And Giedrė—her creations truly shone now!

Tą vakarą Vilniaus Urban Jungle Parke atsirado nauja tradicija – spontaniškas žvakių renginys, kuris suvienijo miestą.

That evening, a new tradition emerged in Vilnius Urban Jungle Park—an impromptu candle event that united the city.

Visi suprato, kad darna ir bendrystė yra tikroji šviesų šventė.

Everyone realized that harmony and togetherness were the true lights of the festival.