Gabija sėdėjo savo mokyklos klasėje, žvilgčiodama pro langą.

Gabija was sitting in her school classroom, glancing out the window.

Už lango švelniai krito sniegas, o mokykla buvo pilna Kalėdinių dekoracijų.

Outside, the snow was gently falling, and the school was full of Christmas decorations.

Raudonos ir žalios lemputės žybsėjo, suteikdamos šilumos pojūtį.

Red and green lights were blinking, giving a feeling of warmth.

Bet Gabijos širdyje buvo šaltoka.

But in Gabija's heart, it was a bit cold.

Ji nebuvo matyta Manto jau kelias savaites.

She hadn't seen Mantas for several weeks.

Jis studijavo užsienyje, o atstumas tik didino jos nostalgišką liūdesį.

He was studying abroad, and the distance only increased her nostalgic sadness.

Po pamokų Lukas, Gabijos draugas, pastebėjo jos uždarumą ir paklausė: "Kas nutiko, Gabija?

After classes, Lukas, Gabija's friend, noticed her being closed off and asked, "What happened, Gabija?

Atrodai labai susikrimtusi.

You look very troubled."

""Man trūksta Manto," prisipažino Gabija, "Kalėdos artėja, o mes esame taip toli vienas nuo kito.

"I miss Mantas," Gabija confessed, "Christmas is approaching, and we are so far from each other."

"Lukas susimąstė ir pasiūlė: "Galbūt pabandyk su juo atvirai pasikalbėti?

Lukas pondered and suggested, "Maybe try talking to him openly?

Tai šventinis metas, turėtumėte būti laimingi.

It's a festive time, you both should be happy."

"Gabija įnirtingai suko galvą: ar ji turėtų atvirai išsakyti savo jausmus, ar užgniaužti juos ir susikoncentruoti į mokslus?

Gabija was fiercely thinking: should she openly express her feelings, or suppress them and focus on her studies?

Kalėdinis renginys mokykloje, suplanuotas jau rytoj, privertė ją labiau pajusti šią neišspręstą problemą.

The Christmas event at school, scheduled for tomorrow, made her feel this unresolved problem even more.

Renginio metu, kai visi draugai šventė kartu, Gabija pasijuto dar labiau viena.

During the event, when all her friends were celebrating together, Gabija felt even more alone.

Ji žinojo, kad sprendimas turi būti priimtas.

She knew a decision had to be made.

Tą vakarą, po ilgo mąstymo, Gabija nusprendė skambinti Mantui.

That evening, after long reflection, Gabija decided to call Mantas.

Ji parengė šiltą, atvirą ir nuoširdų vaizdo skambutį.

She prepared a warm, open, and sincere video call.

Pasijungus, pamatė Mantą, kuris taip pat buvo nusiteikęs Kalėdiškai, su eglutė priešais save.

When connected, she saw Mantas, who was also in a Christmas mood, with a Christmas tree in front of him.

"Labas, mano mielas," šypsojosi Mantas.

"Hello, my dear," Mantas smiled.

"Kaip tu laikais?

"How are you doing?"

"Gabija giliai įkvėpė.

Gabija took a deep breath.

"Mantas, aš labai tavęs ilgiuosi.

"Mantas, I miss you very much.

Šis atstumas mus bandė.

This distance has been a trial for us.

Noriu, kad žinotum, kaip svarbus esi man.

I want you to know how important you are to me."

"Mantas švelniai pasakė: "Aš tave taip pat myliu, Gabija.

Mantas gently said, "I love you too, Gabija.

Mes tikrai susitvarkysime su tuo.

We will definitely get through this.

Greitai vėl būsime kartu.

We will be together again soon."

"Po šio pokalbio Gabija pasijuto lengviau ir labiau suvokė, kad jų meilė nepriklauso nuo geografinių atstumų.

After this conversation, Gabija felt lighter and more aware that their love does not depend on geographical distances.

Ji suprato, kad būtina derinti mokslus su asmeniniais jausmais bei būti atvira.

She realized it's essential to balance studies with personal feelings and to be open.

Kalėdų dvasia pagaliau suteikė šilumos ir Gabijos širdžiai.

The spirit of Christmas finally brought warmth to Gabija's heart.