Trakai, žiema.

Trakai, winter.

Gediminas stovėjo ant snieguoto tilto.

Gediminas stood on the snowy bridge.

Jam buvo šaltis ir nosis nuolat bėgo.

He was cold, and his nose kept running.

Bet jo širdis degė noru.

But his heart was burning with desire.

Noriu nufotografuoti Trakų salos pilį, kai saulė leidžiasi, galvojo jis.

"I want to take a photograph of Trakai Island Castle at sunset," he thought.

“Gediminai, tu juk persišaldai!” – Rasa šūktelėjo nuo tilto pradžios.

"Gediminai, you’ll catch a cold!" Rasa called from the beginning of the bridge.

Ji šypsodamasi laikė termosą rankoje.

She was smiling, holding a thermos in her hand.

“Geriau šilčiau apsirenk.”

"Better dress more warmly."

Ji buvo atėjusi, mokydama jį apie sveikatą, tačiau suprato, kiek svarbu buvo jam jo siekis.

She had come, lecturing him on health, yet she understood how important his pursuit was to him.

Trakų pilis buvo užburiančiai grožio.

Trakai Castle was enchantingly beautiful.

Ant ežero ledo spindėjo Kalėdų girliandos.

Christmas lights glowed on the lake's ice.

Atrodė kaip pasaka, bet Gedimino kūnas priminė apie tikrovę.

It looked like a fairy tale, but Gediminas’s body reminded him of reality.

“Nagi, dar keli kadrai ir galima eit,” mąstė jis, bet kosulys trukdė mintims.

"Come on, just a few more shots, then I can go," he thought, but a cough interrupted his thoughts.

“Gediminai, ak, mano drauge, girdi mane?” – tai buvo Saulius.

"Gediminai, oh, my friend, can you hear me?" It was Saulius.

Jis ėjo iš pilies pusės.

He was approaching from the castle side.

“Atėjau padėti, žinančioms, kad tu čia.”

"I came to help, knowing you were here."

Saulius, vietinis gidas, dažnai sakydavo turistams: “Kaip mūsų pilis yra kalėdiškai graži, taip ir mes turime rūpintis vieni kitais.”

Saulius, a local guide, often told tourists, "Just as our castle is beautifully festive during the holidays, we too must take care of one another."

Gediminas stojo dviprasmybėje.

Gediminas stood in a dilemma.

Ar verta rizikuoti dėl nuotraukos?

Was it worth risking for a photo?

Ar atgal pasitraukti nuo saugumo ir šilumos?

Or should he retreat to safety and warmth?

Vos tik pradėjo saulė leistis, pilis nušvito raudonai aukso šviesoje.

Just as the sun began setting, the castle lit up with a red-golden glow.

Gediminas negalėjo pasitraukti.

Gediminas couldn’t pull away.

Jis pasilenkė, fotografavo.

He leaned in, taking pictures.

Norėjo tobulumo.

He sought perfection.

Rasa ir Saulius priėjo artyn.

Rasa and Saulius came closer.

“Gediminai, dabar tikrai pakaks,” – Rasa švelniai priminė.

"Gediminai, that’s enough now," Rasa gently reminded.

Saulius įriedėjo šiltą vilnonį šaliką aplink Gedimino kaklą.

Saulius wrapped a warm woolen scarf around Gediminas’s neck.

“Dabar apižvelgsim kartu.”

"Now we’ll take a look together."

Pamažu visi trys grįžo į pilį.

Slowly, all three returned to the castle.

Viduje buvo jauku, ugnis spragsėjo židinyje.

Inside was cozy, the fire crackled in the fireplace.

Rasa į ant stalo padėjo karštą arbatą.

Rasa set hot tea on the table.

Gediminas pažvelgė į savo nuotraukas – jos buvo stebuklingos.

Gediminas looked at his photos – they were magical.

Jis šypsodamasis padėkojo Rasai ir Sauliui.

Smiling, he thanked Rasa and Saulius.

Suprato, kad draugai ir sveikata yra vertingiausi kaip ir tobula nuotrauka.

He realized that friends and health are as valuable as the perfect photograph.

Po to vakaro Gediminas mokėsi. Pasiekus tikslą, svarbiausia yra kelią mėgautis sveiku protu ir šiluma širdyje.

After that evening, Gediminas learned that, upon reaching a goal, the most important thing is to enjoy the journey with a sound mind and warmth in the heart.

Rasa ir Saulius sušildoinojo žvilgsniu.

Rasa and Saulius warmed with their gaze.

Jie žinojo, kad jų draugystės šiluma bus amžina, kaip ir tos vakaro pilies šviesa.

They knew that the warmth of their friendship would be eternal, like that evening's castle light.