Gruodžio rytą Vilniuje snigo.

On a December morning in Vilnius, it was snowing.

Balti pusnynai dengė gatves, o žvarbus vėjas glostė veidus.

White snowdrifts covered the streets, and a biting wind caressed faces.

Gabija vilkėjo šiltą paltą, šaliką ir mėlyną vilnonę kepurę.

Gabija wore a warm coat, a scarf, and a blue wool hat.

Ji žengė atsargiai, tvirtai pasiremusi į lazdą, kurią nešėsi.

She walked carefully, firmly leaning on the cane she carried.

Šalia jos vaikštinėjo Audrius, jos vyras, kuris neramiai stebėjo kiekvieną žingsnį.

Beside her walked Audrius, her husband, who watched every step with concern.

"Ar tikrai nori tai daryti šiandien?

"Are you sure you want to do this today?"

" paklausė Audrius, jo balse jautėsi rūpestis.

asked Audrius, his voice filled with worry.

Jis žinojo, kokia svarbi buvo ši diena Gabijai, bet vis tiek nerimavo dėl jos sveikatos.

He knew how important this day was for Gabija, but still worried about her health.

"Žinoma," ramiai atsakė Gabija, nors jos širdis plakė sparčiau.

"Of course," Gabija replied calmly, though her heart was beating faster.

Ji žinojo, kad po operacijos reikia būti atsargiai.

She knew that after the surgery, she needed to be cautious.

Vis dėlto, šios rinkimų dienos ji negalėjo praleisti.

However, she couldn't miss this election day.

Ji norėjo, kad jos vaikai suprastų: piliečio teisė balsuoti yra svarbi ir vertinga.

She wanted her children to understand: a citizen's right to vote is important and valuable.

Kai jie pasiekė balsavimo centrą, susirinkome žmonės šnekučiavosi, o virš galvų mirgėjo kuklios Kalėdų lemputės, skleidžiančios švelnią šviesą.

When they reached the voting center, gathered people were chatting, and modest Christmas lights flickered above their heads, casting a gentle glow.

Lauke šalo, bet viduje buvo jaukiai šilta.

It was cold outside, but inside it was comfortably warm.

Balsavimo centras, nors ir paprastas, buvo pilnas patriotizmo ir vilties nuotaikos.

The voting center, though simple, was full of a spirit of patriotism and hope.

Mantas, savanoris, šypsojosi visiems, kurie įžengė.

Mantas, a volunteer, smiled at everyone who entered.

Pamatęs Gabiją, jis nedelsdamas priėjo: "Labas rytas!

Seeing Gabija, he immediately approached: "Good morning!

Ar jums reikia pagalbos?

Do you need any help?"

""Labas," atsakė Gabija.

"Hello," Gabija answered.

"Ačiū, viskas gerai.

"Thank you, I’m fine.

Ar galiu eiti balsuoti?

Can I go vote?"

""Žinoma, čia jūsų biuletenis," tarė Mantas, paduodamas jai lapelį, susikaustytą kaip dovanų popieriuje.

"Of course, here is your ballot," said Mantas, handing her a leaflet wrapped like gift paper.

"Jei ko nors reikės, kreipkitės.

"If you need anything, let us know."

"Gabija atsargiai nuėjo prie laisvos kabinos.

Gabija carefully walked to an available booth.

Stipiau įsikibusi į lazdą, ji užėjo į vidų, kvėpuodama lėtai ir giliai.

Clutching her cane more tightly, she entered, breathing slowly and deeply.

Ji sudėjo rankas ant biuletenio, suputo baimė ir jaudulys.

She placed her hands on the ballot, feeling a mix of fear and excitement.

Tačiau ji žinojo, jog būtent čia ir dabar, ji gali parodyti sau ir šeimai, kad yra stipri.

However, she knew that here and now, she could show herself and her family that she was strong.

Kai ji užpildė biuletenį, jau veidas tapo šviesesnis.

After she filled out the ballot, her face brightened.

Gabija pravėrė kabinos duris ir atsiduso palengvėjusi.

Gabija opened the booth door and sighed with relief.

Ji buvo padariusi tai, kas jai buvo itin svarbu.

She had done something that was extremely important to her.

Audrius laukė su plačia šypsena.

Audrius was waiting with a broad smile.

Jis apglėbė Gabiją tarsi didžiuodamasis tiek ja, tiek jos pasiryžimu.

He embraced Gabija as if proud of both her and her determination.

"Puikiai padarei," sakė jis švelniai, žvelgdamas į ją su meile.

"You did great," he said gently, looking at her with love.

Gabija jautėsi lyg pergalėjusi šaltį, savo baimes ir iššūkius.

Gabija felt as if she had conquered the cold, her fears, and challenges.

Ji nusišypsojo, žvelgdama į savo vyrą ir jau aiškiai matydama jų vaikų ateitį – pilną supratimo, jog svarbu ne tik išgyventi, bet ir būti pilietiškai aktyviems.

She smiled, looking at her husband and clearly seeing the future of their children — full of understanding that it is important not just to survive but to be civically active.

Ši istorija liks jos šeimos atmintyje kaip svarbus žingsnis į priekį, švytintis kaip šių metų šviesiausios Kalėdų lemputės.

This story will remain in her family's memory as an important step forward, shining like the brightest Christmas lights of this year.

Gabija įrodė sau ir kitiems, kad gyvenimas po sunkumų gali būti gražus, stiprus ir pilnas prasmingų sprendimų.

Gabija proved to herself and others that life after hardships can be beautiful, strong, and full of meaningful decisions.