Rasa stovėjo prie bendruomenės salės durų.

Rasa stood by the doors of the community hall.

Lauke sninga, sniegas baltas kaip jos močiutės megztas šalikas.

Outside, it's snowing; the snow is as white as her grandmother's knitted scarf.

Viduje buvo šalta.

Inside, it was cold.

Elektrą ką tik išjungė.

The electricity had just been turned off.

Salės langai apšviesti blyškia žvakių šviesa.

The hall's windows were lit by pale candlelight.

Žmonės susirinkę, šneka tyliai.

People were gathered, speaking quietly.

Vieni vaikšto aplinkui su degtukų dėžutėmis, kiti laiko žibintuvėlius virš balsavimo stalų.

Some walked around with boxes of matches, others held flashlights above the voting tables.

Rasa žiūri į balsavimo biuletenį.

Rasa looked at the voting ballot.

Tai ypatinga diena.

This was a special day.

Ji laukė šio momento ilgai.

She had waited a long time for this moment.

Rasa žino, kad jos balsas gali pakeisti jos bendruomenės ateitį.

Rasa knew that her vote could change the future of her community.

Bet dabar, kai elektra dingo, atrodo, kad jos pastangos gali būti veltui.

But now, with the power out, it seemed her efforts might be in vain.

Sibrai juokėsi, kalbėdami apie elektros gedimą.

Sibrai were laughing, talking about the power outage.

Kažkas pasakė, kad tai tik dar viena žiemos užgaida.

Someone said it was just another winter whim.

Bet Rasa tyli.

But Rasa remained silent.

Ji žino, kad laikas bėga.

She knew time was running out.

Reikia veikti.

Action was needed.

Rasa jaučia didelį tikslą širdyje.

Rasa felt a great purpose in her heart.

Ji stovi prie kito rinkėjo, vyro su storu paltu ir kepure.

She stood next to another voter, a man with a thick coat and hat.

"Neatiduosime.

"We will not give up.

Turime rasti būdą balsuoti," - pasako Rasa.

We must find a way to vote," said Rasa.

Jos žodžiai užfiksuoja bendruomenės dėmesį.

Her words caught the community's attention.

Žmonės pradeda susibūrti aplink ją.

People began to gather around her.

Jie šnibžda, bet kiekvieno veide matosi ryžtas.

They whispered, but determination was visible on each face.

"Ką mes galime padaryti?

"What can we do?"

" - klausia moteris raudonu šaliku.

asked a woman in a red scarf.

"Balsuokime, kaip senais laikais," - siūlo Rasa.

"Let's vote the old-fashioned way," suggested Rasa.

"Rašykime ant popieriaus.

"Let's write on paper.

O jūs turėsite užtikrinti, kad juos teisingai įskaitytų," - ji kreipiasi į rinkimų pareigūnus.

And you must ensure that they are counted correctly," she addressed the election officials.

Rinkimų pareigūnai susižvalgo vienas į kitą.

The election officials looked at each other.

Jie nežino, ką daryti.

They did not know what to do.

Bet Rasa vis dar žiūri į juos su tikėjimu.

But Rasa still looked at them with belief.

Pagaliau, vienas iš jų linkteli.

Finally, one of them nodded.

"Gerai, bandysime.

"Alright, we'll try."

"Jie išdalina popieriaus lapus.

They handed out sheets of paper.

Visi pradeda rašyti balsus.

Everyone began to write their votes.

Atmosfera tampa labai judri, bet vis dar taiki.

The atmosphere became very active, yet still peaceful.

Laikas bėga greitai.

Time passed quickly.

Rasa padeda surinkti ir patikrinti balsus.

Rasa helped collect and verify the votes.

Ji jaučia, kaip širdis daužosi iš jaudulio ir nerimo.

She felt her heart pounding with excitement and anxiety.

Kai paskutinis balsas surenkamas, jaučiasi, lyg ištisus metus save dovanojo.

When the last vote was collected, it felt like she'd given of herself for an entire year.

Bet tai buvo verta.

But it was worth it.

Rasa mato, kaip žmonės šypsosi.

Rasa saw people smiling.

Jie dėkingi už galimybę balsuoti, už tai, kad jų balsas bus girdimas.

They were grateful for the chance to vote, for their voices to be heard.

Nepaisant elektros gedimo, Rasa įkvėpė bendruomenę veikti.

Despite the power outage, Rasa inspired the community to take action.

Jos balsas, kaip ir daugelio kitų, buvo užtikrintas.

Her voice, like many others, was ensured to be heard.

Ji juto, kaip įgijo pasitikėjimą savimi ir savo gebėjimais keisti.

She felt she had gained confidence in herself and her ability to make change.

Grįždama namo per šalčio siautusį kiemą, ji uždega žvakę Kalėdinei vakarienei.

Returning home through the cold-buffeted yard, she lit a candle for the Christmas dinner.

Tą vakarą Rasa jaučiasi laimėjusi ne tik balsavimą, bet ir naują ryžto bei tikėjimo pusiausvyrą savo gyvenime.

That evening, Rasa felt she had not only won the vote but also a new balance of determination and faith in her life.

Nepaisant gamtos niekšybių ir sunkumų, ji galėjo rinktis savo ateitį ir padėti kitiems daryti tą patį.

Despite nature's whims and difficulties, she was able to choose her future and help others do the same.