Vilniaus Katedros aikštė buvo pilna šviesų ir džiaugsmo.

Vilniaus Katedros Square was full of lights and joy.

Tai buvo Naujųjų metų švenčių laikotarpis.

It was the New Year's holiday season.

Kiekvienas kampelis kvietė šylantį vyną ir šviežias kepinių aromatą.

Every corner invited with warming wine and the aroma of fresh baked goods.

Audra ir Domantas atėjo į aikštę tyrinėti šventinės rinkos.

Audra and Domantas came to the square to explore the festive market.

Audra buvo šiek tiek įsitempusi.

Audra was a bit tense.

Ji jautėsi nejaukiai tarp žmonių.

She felt uncomfortable among people.

Šis jausmas kilo dėl praeityje patirtų kultūringų vietų baimių, kai kartais atsiskyrė nuo draugų būrio.

This feeling stemmed from past fears of cultured places, when she sometimes got separated from her group of friends.

Domantas to nežinojo.

Domantas didn't know about this.

Jis buvo užsivedęs ir vedė Audrą per įvairias prekystalius, žavėdamasis viskuo.

He was enthusiastic and led Audra through various stalls, marveling at everything.

"Pažiūrėk, Audra, čia yra nuostabios žvakės!

"Look, Audra, there are wonderful candles here!"

" - sušuko jis, tempdamas ją toliau.

he exclaimed, pulling her along.

Audra bandė šypsotis, tačiau minia vis didėjo.

Audra tried to smile, but the crowd kept growing.

Staiga, Audra pajuto, kad jai pradėjo trūkti oro.

Suddenly, Audra felt that she was beginning to run out of air.

Širdis plakė greičiau, pasaulis lyg sukosi aplink.

Her heart beat faster, the world seemed to spin around.

Tai buvo astmos priepuolis.

It was an asthma attack.

Audra bandė suimti save, bet kūnas nepakluso.

Audra tried to pull herself together, but her body wouldn't obey.

Ji sustojo ir stengėsi pagauti kvapą.

She stopped and tried to catch her breath.

Domantas greitai pastebėjo, kad kažkas negerai.

Domantas quickly noticed that something was wrong.

"Audra, ar viskas gerai?

"Audra, are you okay?"

" - paklausė jis, pastebėdamas jos pablogėjusią būklę.

he asked, noticing her worsening condition.

Audra negalėjo atsakyti, tik mostelėjo jam ranka, kad reikia pasitraukti į ramesnę vietą.

Audra couldn't answer, she just waved her hand to indicate they needed to move to a calmer place.

Domantas greitai įvertino situaciją ir padėjo Audrai eiti į ramesnę vietą už aikštės, į mažą sodelį.

Domantas quickly assessed the situation and helped Audra move to a quieter spot beyond the square, into a small garden.

Ten jie prisėdo ant suoliuko.

There they sat down on a bench.

Audra lėtai atsigavo, Domantas suprato, kaip liūdna jai buvo sunku būti minioje.

Audra slowly recovered, and Domantas realized how sad it was for her to find it difficult to be in a crowd.

"Atleisk, Audra.

"I'm sorry, Audra.

Aš nežinojau", pasakė Domantas, švelniai apkabindamas draugę.

I didn't know," said Domantas, gently hugging his friend.

"Aš turėčiau geriau paaiškinti savo poreikius," atsakė Audra, dabar jau ramiau kvėpuodama.

"I should explain my needs better," replied Audra, now breathing more calmly.

"Aš tik norėjau, kad šios šventės būtų be scenų.

"I just wanted these holidays to be without scenes."

"Domantas pažadėjo būti dėmesingesnis ir Audra suprato, kad svarbu kalbėti apie tai, kas svarbu.

Domantas promised to be more attentive, and Audra realized how important it is to talk about what's important.

Jie abu suprato, kad draugiškas atvirumas yra labai svarbus.

They both understood that friendly openness is very important.

Naktį nušvietė fejerverkai.

The night was lit by fireworks.

Juokas ir šypsenos grįžo jų veidus, kai jie stebėjo naujų metų pradžią.

Laughter and smiles returned to their faces as they watched the beginning of a new year.

Audra išmoko būti drąsesnė, o Domantas - jautresnis draugas.

Audra learned to be braver, and Domantas - a more sensitive friend.

Jie abu žinojo, kad kartu įveiks visas baimes ir sunkumus.

They both knew that together they would overcome all fears and difficulties.