Šaltas vėjas pūtė per Klaipėdą, o sniegas krito tarsi milžiniški balti popieriaus lapai.

The cold wind blew through Klaipėda, and snow fell like giant white sheets of paper.

Šiame pasaulyje, kurio neliko jokio ženklo gyvenimui, Daina ir Mindaugas taip jautėsi vienui vieni.

In this world, where there was no sign of life, Daina and Mindaugas felt utterly alone.

Jie stovėjo tuščioje gatvėje, dairydamiesi aplinkui, bandydami surasti kažką, kas galėtų juos sušildyti ir pamaitinti.

They stood in an empty street, looking around, trying to find something to warm and feed them.

Moterėliai vaikščiodami girdėjo tik savo žingsnių garsą - sniegas tyliai čiuožė po jų batais.

Walking, they only heard the sound of their own footsteps—the snow quietly glided under their shoes.

Daina, šviesiaplaukė moteris, kadaise svajojo tapti muzikante, bet dabar jos gyvenimą valdė išlikimo instinktas.

Daina, a blonde woman, once dreamed of becoming a musician, but now her life was governed by the instinct to survive.

Mindaugas, kadaise talentingas inžinierius, dabar bandė surasti kelią į rytdieną.

Mindaugas, once a talented engineer, was now trying to find a way into tomorrow.

Jie žinojo, kad maisto mažai.

They knew that food was scarce.

Tai kėlė įtampą.

It created tension.

Bet Daina nenorėjo prarasti žmogiškumo.

But Daina didn't want to lose her humanity.

"Ar ne šiandien galėtume pabandyti nueiti iki senosios miesto bibliotekos?

"Couldn't we try to go to the old city library today?"

" – pasiūlė ji.

she suggested.

"Ten galėtų būti pakankamai šalta, kad niekas vis dar ten nebuvo įėjęs.

"It might be cold enough there that no one has gone in yet."

"Mindaugui įvėrė šypsniai, jis mąstė apie likimo riziką ir maistą.

A smile touched Mindaugas' face, he pondered the risk of fate and food.

Tačiau jo akys vėl blizgėjo.

However, his eyes sparkled again.

"Galime surasti ką nors, kad galėčiau pataisyti tuos senus komunikacijos įrenginius.

"We might find something that I could use to repair those old communication devices.

Galbūt net susisiekti su kitais išgyvenusiais.

Maybe even contact other survivors."

" Bet abu žinojo, kad tai yra rizika - per didelė, kad nekiltų abejonių ar nesusilauktų pavojaus.

But both knew it was a risk—too great not to raise doubts or involve danger.

Pasukę į rytus, jie patraukė link miesto centro.

Turning east, they headed towards the city center.

Pučiant vėjui, sniegas dėliojo jiems kelią.

As the wind blew, the snow paved their way.

Po kelių valandų jie aptiko bunkerį.

After a few hours, they discovered a bunker.

Atrodė, kad jis buvo apleistas - bet ne vienišas.

It appeared abandoned—but not lonely.

Prieš bunkerį stovėjo grupelė žmonių.

In front of the bunker stood a group of people.

Išvargę, išsigandę, bet su akinamu alkio žvilgsniu.

Exhausted, frightened, but with a glaring look of hunger.

Daina suprato, kad šie žmonės net neketina dalintis.

Daina realized that these people did not intend to share.

Bet ji nesitraukė, pasiūlė mainais savo muzikinį žinių bagažą ir tinkamus resursus.

But she did not back down; she offered her musical knowledge and suitable resources in exchange.

Mindaugas, nors ir neramiai, pažadėjo padėti su bet kokiais techniniais darbais.

Mindaugas, although uneasy, promised to help with any technical work.

Po ilgo ir įtempto pokalbio, grupelė galiausiai nusprendė leisti juos vidun.

After a long and tense conversation, the group finally decided to let them in.

Viduje buvo šilčiau, ir nors problemų dar netrūko, jie dabar turėjo kažką svarbesnio - bendruomenę ir galimybę.

Inside it was warmer, and although problems still abounded, they now had something more important—a community and an opportunity.

Daina išmoko, kad tikrovė gali būti sujungta su svajonėmis.

Daina learned that reality could be intertwined with dreams.

Mindaugas pamatė, kad kartu žmonės gali daugiau nei vieni.

Mindaugas saw that together, people could achieve more than when alone.

Šaltas Klaipėdos oras nebuvo vienintelis jų priešas jau.

The cold air of Klaipėda was no longer their only enemy.

Jie turėjo viltį, ir ji buvo stipresnė už bet kokį žiemos sniegą.

They had hope, and it was stronger than any winter snow.