Žiemos ryto šviesos slypėjo per Curonijos nerijos smėlio kopas, tyliai nusėdus ant sniego.

The lights of a winter morning slipped over the Curonijos nerijos sand dunes, quietly settling on the snow.

Trys figūros stovėjo prie balto miško krašto.

Three figures stood at the edge of the white forest.

Tai buvo Rašytojas Saulius, jo sesuo Ingrida ir švyturio sargas Jurgis.

They were the Writer Saulius, his sister Ingrida, and lighthouse keeper Jurgis.

Kiekvienas šioje scenoje turėjo savo vaidmenį.

Each had their role in this scene.

Saulius, vietinis rašytojas, jautė dilgčiojančią smalsumo įtampą.

Saulius, a local writer, felt a tingling tension of curiosity.

Kai kurie pasakodavo apie pasislėpusią Kuršmarių paslaptį, kuri galbūt užpildo jo naują knygą.

Some spoke of a hidden Kuršmarių secret that might fill his new book.

Jis norėjo išsiaiškinti tiesą apie keistus pėdsakus smėlyje, kurie vedė giliai į miško gilumą.

He wanted to uncover the truth about the strange footprints in the sand, leading deep into the forest.

"Tai tik atrilės žingsniai," - tarė Ingrida nuobodžiai, nepakeldama ką tik arbatą gertų lūpų.

"Those are just deer tracks," said Ingrida flatly, not lifting the teacup from her lips.

"Mes kitą rytą čia randame gyvulių pėdų nemąstome apie miškines šmėklas.

"We find animal tracks here every morning and don't think about woodland spirits."

"Jurgis, pats sūrus nuo jūros vėjų, stebėjo.

Jurgis, himself weather-beaten from the sea winds, watched.

"Mačiau tokių žymių anuomet," sakė jis tyliai.

"I've seen such marks before," he stated quietly.

"Legendos byloja, kad tai dvasių žingsniai.

"Legends tell that these are the footsteps of spirits.

Niekada neaišku, kur veda.

It's never clear where they lead."

"Saulius žvilgtelėjo į seserį, tarsi patikrindamas, ar ji klausosi.

Saulius glanced at his sister, as if to check if she was listening.

"Ateikime, Ingrida.

"Come, Ingrida.

Tai ne taip paprasta.

It's not that simple."

" Su pasiryžimu jis nusprendė sekti pėdsakais.

Resolutely, he decided to follow the tracks.

Jurgis, su neryžtingu galvos palinksėjimu, sutiko prisijungti.

Jurgis, with a reluctant nod, agreed to join.

Jie ėjo per nežinomą žemę, kurios nuraminta sniego danga itin tiksliai saugojo paslėpto pasaulio paslaptis.

They walked across the unknown land, whose calm snow cover precisely guarded the secrets of a hidden world.

Nors Ingrida skeptiškai nužvelgė kiekvieną smėlio kėlimo ženklą, Saulius sekė senuosias pėdas į miško gelmes.

Although Ingrida skeptically eyed each raised mark in the sand, Saulius followed the ancient tracks into the forest's depths.

Staiga kilo sniego audra.

Suddenly, a snowstorm arose.

Snaigės, mušdamos skruostus kaip neišvengiamos likimo šlepetės, privertė atsikvėpti ir stabtelėti.

The snowflakes, hitting their cheeks like inevitable destiny's slippers, made them catch a breath and pause.

Kai audra liovėsi, jie atsidūrė neženklintoje laukymėje.

When the storm ceased, they found themselves in an unmarked clearing.

Viduryje buvo išraižytos keistos simboliai, nukreipti link dangaus.

In the middle were strange symbols carved, pointing towards the sky.

Saulius sustojo.

Saulius stopped.

"Kas tai galėtų būti?

"What could this be?"

" - jo balse girdėjosi tikra pagarba ir nuostaba.

- there was genuine awe and respect in his voice.

Ingrida pagaliau sutiko nebekalbėti.

For once, Ingrida agreed to remain silent.

Jurgis, tarsi sauramintinai paslaptingas, pažvelgė į gryną vėją: "Kai kurios paslaptys ne visada turėtų būti atrastos.

Jurgis, ever calmly mysterious, looked into the pure wind: "Some secrets shouldn't always be discovered."

"Kai vėtras žinoma mintis susitvarkė, jų pėdsakai taip pat išnyko.

As the storm settled down in their minds, their tracks vanished too.

Tai buvo lyg nieko neįvyko.

It was as if nothing had happened.

Tačiau jų grįžimas atgal į švyturį buvo kupinas naujų įspūdžių ir gilesnio pripažinimo apie paslaptis, slepiančias miške.

However, their return to the lighthouse was filled with new impressions and a deeper appreciation for the mysteries hidden in the forest.

Saulius, su savo ranka ant Jurgio peties, jautė, kad šis išgyvenimas stipriau jungė į jo istorijas nei mikroskopiniai faktai.

Saulius, with his hand on Jurgis's shoulder, felt that this experience tied into his stories more powerfully than microscopic facts.

Ingrida, pajutusi savo auklėjimo ribas, pripažino ne tik logikos pranašumą.

Ingrida, recognizing the limits of her upbringing, acknowledged not only the superiority of logic.

Tą vakarą prie švyturio jie visi triukai jautė vindikściją, ir vis dėlto su liūdnai liudijom pripažino, jog tikros paslaptys sunkiai pasiduoda supratimui.

That evening at the lighthouse, they all felt a sense of vindication, yet sadly admitted that true mysteries are hard to grasp.

Bet kiekvienas jų širdyse jautė keistą Trijų Karalių dienos paslapčių pripažinimą.

But each of them felt a strange recognition of the mysteries of the Three Wise Men in their hearts.