Žiema uždengė miestelį sniego sluoksniu.

Winter covered the small town with a layer of snow.

Dideliame šeimos name, už lango krintant snaigėms, vyko svarbūs pokalbiai.

In the large family house, as snowflakes fell outside the window, important conversations were taking place.

Rūta, Domantas ir Aistė, trys šeimos nariai, susitiko prie apvalaus virtuvės stalo.

Rūta, Domantas, and Aistė, three family members, gathered around the round kitchen table.

Aistė, jėgų vis dar pilna, gavo netikėtą diagnozę.

Aistė, still full of strength, received an unexpected diagnosis.

Krūtyse rastas piktybinis navikas.

A malignant tumor was found in her breasts.

Šios žinios pakeitė viską.

This news changed everything.

Rūta, neseniai grįžusi iš užsienio, pajuto, kad turi rūpintis mama.

Rūta, recently back from abroad, felt she had to take care of her mother.

Ji jautė atsakomybę, nors norėjo tęsti karjerą užsienyje.

She felt responsible, even though she wanted to continue her career abroad.

Šeima buvo svarbi, bet taip pat ir jos asmeninis gyvenimas.

Family was important, but so was her personal life.

Domantas, jos brolis, buvo laisvas ir nerūpestingas.

Domantas, her brother, was carefree and free-spirited.

Jis net nesuvokė, kaip rimta jų motinos situacija.

He didn't even realize how serious their mother's situation was.

Kartą, vakare, kol laukė susitikimo su gydytoju, Rūta ir Domantas susipyko.

One evening, while waiting for an appointment with the doctor, Rūta and Domantas got into an argument.

Rūta priekaištavo, kad Domantas per mažai prisideda.

Rūta reproached him for not contributing enough.

„Tu turi suprasti, koks tai rimtas dalykas!

"You have to understand how serious this is!

Mūsų mama serga!

Our mother is ill!"

“ – pasakė ji su ašaromis akyse.

she said with tears in her eyes.

Domantas buvo sukrėstas.

Domantas was shocked.

Tai pirmas kartas, kai jis išgirdo sesers skausmą taip tiesiogiai.

It was the first time he heard his sister's pain so directly.

„Aš suprantu, bet nežinau, kaip padėti,“ – atsakė jis, droviai nuleidęs akis į grindis.

"I understand, but I don't know how to help," he replied, shyly lowering his eyes to the floor.

Jie abu tylėjo ilgai.

They both remained silent for a long time.

Pamažu ledai tarp jų pradėjo tirpti.

Slowly, the ice between them began to melt.

Rūta pasiūlė sprendimą.

Rūta offered a solution.

Ji nusprendė dirbti iš namų, kad galėtų būti šalia.

She decided to work from home so she could be nearby.

Domantas pažadėjo būti labiau įsitraukęs.

Domantas promised to be more involved.

Jis pasisiūlė vežti mamą į gydytojų paskyrimus ir padėti buities darbuose.

He offered to drive their mother to her medical appointments and help with household chores.

Mama Aistė, žvelgdama į savo vaikus, jautėsi rami, nepaisant savo ligos.

Mother Aistė, looking at her children, felt calm, despite her illness.

Jos vaikai pagaliau dirbo kartu.

Her children were finally working together.

Tai buvo būtent tas dalykas, kurio jai tuo metu labiausiai reikėjo.

It was exactly what she needed most at that time.

Nuo tos dienos šeima skyrė daugiau laiko vienas kitam.

From that day on, the family dedicated more time to each other.

Rūta atrado naują balansą, galėjo tęsti karjerą ir būti arti šeimos.

Rūta found a new balance, able to continue her career and be close to her family.

Domantas užaugo, tapdamas stipriu Rūtos ir Aistės ramsčiu.

Domantas matured, becoming a strong support for Rūta and Aistė.

Nors oras lauke buvo šaltas, jų šeimos namai buvo šilti nuo meilės ir rūpesčio vienas kitam.

Although the weather outside was cold, their family home was warm with love and care for each other.