Vilniuje, žiemos vakaras užklumpa Cathedral Square.

In Vilnius, a winter evening envelops Cathedral Square.

Sniegas švelniai krenta ant žemės, dengdamas aikštę baltu apsiaustu.

Snow gently falls to the ground, covering the square with a white cloak.

Katedra stebi miestą, lyg sargas, dekoruota šviesomis, kurios spindi kaip žvaigždės.

The cathedral watches over the city like a guardian, decorated with lights that shine like stars.

Lukas stovėjo aikštėje.

Lukas stood in the square.

Jo rankos iškišo iš storo palto kišenių, pirštų galiukai jaučia šaltį.

His hands emerged from the pockets of his thick coat, the tips of his fingers feeling the cold.

Širdis stipriai plakė.

His heart beat strongly.

Lukas laukė svarbaus skambučio.

Lukas awaited an important call.

Testų rezultatai jam nedavė ramybės.

Test results were giving him no peace.

Greta, jo draugė, atėjo, kaip buvo sutarta.

Nearby, his friend Greta arrived as planned.

Ji šypsojosi ir linktelėjo, apkabinusi Luką.

She smiled and nodded, hugging Lukas.

Greta žinojo apie jo neramumus, bet tai neišgąsdino jos.

Greta knew about his anxieties, but they did not frighten her.

„Labas, Luka, kaip jautiesi?“ - paklausė Greta, žvelgdama į jį.

"Hello, Lukas, how are you feeling?" asked Greta, looking at him.

Tai buvo Valentino diena, ir ji norėjo, kad jis jaustųsi gerai.

It was Valentine's Day, and she wanted him to feel good.

„Neramu,“ Lukas atsakė tiesiai šviesiai, jo balsas šiek tiek drebulavo.

"Anxious," Lukas replied directly, his voice slightly trembling.

Bet šalia Gretos jam buvo šiek tiek lengviau.

But next to Greta, he felt a bit lighter.

Jie vaikščiojo po aikštę, žvelgdami į poras, kurios juokėsi ir dalinosi šiluma.

They walked around the square, watching couples who laughed and shared warmth.

Greta stengėsi nukreipti Luką.

Greta tried to distract Lukas.

„Pažiūrėk, kokie gražūs nameliai yra kitoje aikštės pusėje!“ Ji rodo pirštu į mažas žibintais apšviestas paviljonus.

"Look at those beautiful houses on the other side of the square!" She pointed to small pavilions illuminated by lights.

Lukas nusišypsojo.

Lukas smiled.

Šventinės šviesos katedros bokšteliuose nukreipė jo mintis.

The festive lights in the cathedral spires diverted his thoughts.

Lukas žinojo apie Gretos jausmus, bet bijojo apie tai kalbėti.

Lukas was aware of Greta's feelings but was afraid to talk about it.

Ją mylėti buvo kaip sapnas, kuriame nenori pabusti.

Loving her was like a dream from which he didn't want to wake up.

Tik jo paties baimės trukdė jiems.

Only his own fears stood in their way.

Tada skambutis nutraukė jų tylą.

Then the call interrupted their silence.

Lukas sustingo, kai telefonas pradėjo vibracijos garsą.

Lukas froze as the phone began to vibrate.

Greta stipriai suspaudė jo ranką.

Greta squeezed his hand tightly.

„Čia ta akimirka,“ pasakė Lukas.

"This is the moment," Lukas said.

Atsiliepė telefonu su švelniu „Alio?“.

He answered the phone with a gentle "Hello?"

Jo širdis plakė kaip būgnai.

His heart beat like drums.

Greta laikė orą, laukdama, bijodama, ką girdės.

Greta held her breath, waiting, fearful of what she might hear.

„Rezultatai yra geri, Luka.“ Balsas kitame laido gale pasakė.

"The results are good, Lukas." The voice on the other end of the line said.

Lukas pajuto tarsi didžiulis akmuo nuslydo nuo jo pečių.

Lukas felt as if a huge stone had slid off his shoulders.

Jis uždarė akis tik trumpam, prisiminęs savo baimes, kuriuos jau nebeegzistavo.

He closed his eyes for just a moment, remembering his fears that no longer existed.

„Tikrai?“ - treptelėjo Greta, džiaugsmingai šokėdama apie Luką.

"Really?" Greta exclaimed, joyfully dancing around Lukas.

„Tai nuostabu, Luka! Žinojau, kad bus gerai.“

"That's wonderful, Lukas! I knew it would be okay."

Lukas jautėsi laimingas ir dėkingas.

Lukas felt happy and grateful.

Jis apsikabino Gretą, pagaliau lankydamasis savo vidinėse baimėse.

He hugged Greta, finally visiting his inner fears.

Jis suprato, kad dalindamasis savo naštas, jis stiprino jų ryšį.

He realized that by sharing his burdens, he was strengthening their bond.

Aikštėje, pilnoje švenčiančių Valentino dieną, jis jautėsi taip arti normalumo.

In the square, full of those celebrating Valentine's Day, he felt so close to normalcy.

Kai jie susikibo rankomis ir stebėjo, kaip sniegas sukuria vis naujas formas po jų kojomis, Lukas suprato vieną svarbų dalyką: Bajūrai mus daro silpnesnius, tik jei laikome juos sau.

As they held hands and watched the snow create ever-new forms beneath their feet, Lukas understood one important thing: fears make us weaker only if we keep them to ourselves.

Dalinimasis pagyvina dvasias.

Sharing revives spirits.

Ir jis buvo dėkingas už tuos, kurie buvo šalia.

And he was grateful for those who were by his side.

Su Greta šalia Vilniaus širdyje, Lukas pajuto šilumą, kuri pranoksta net šalčius žiemos naktyje.

With Greta in the heart of Vilnius, Lukas felt warmth that surpassed even the cold of a winter night.