Rūta išbėgo į kiemą.

Rūta ran outside into the yard.

Saulė švietė, gėlės žydėjo, o paukščiai čiulbėjo.

The sun was shining, flowers were blooming, and birds were chirping.

Buvo pavasaris, artėjo Velykos.

It was spring, Easter was approaching.

Visa kaimynystė ruošėsi šventei.

The whole neighborhood was preparing for the festival.

Namai buvo papuošti kiaušiniais ir spalvotomis vėliavėlėmis.

Homes were decorated with eggs and colorful flags.

Rūta, vilkėdama triušio kostiumu, norėjo pasikrauti dekoracijas namo priekiui.

Rūta, dressed in a bunny costume, wanted to fetch the decorations for the front of the house.

"Ak!

"Ak!"

" – staiga sušuko ji, susivokusi, kad užsitrenkė durys.

she suddenly exclaimed, realizing that she had locked herself out.

Rūta buvo lauke, o raktai – viduje.

Rūta was outside, and her keys were inside.

Ji pasuko galvą, apsidairė aplink, jausdama, kaip veidas kaista.

She turned her head, glancing around, feeling her face heat up.

"Negaliu leisti kaimynams manęs taip matyti", - galvojo ji, skubėdama į kiemo galą.

"I can't let the neighbors see me like this," she thought, hurrying to the back of the yard.

Rūta tyliai nuslinko palei namo sieną, tikėdamasi surasti atidarytą langą.

Rūta quietly crept along the side of the house, hoping to find an open window.

Bet visi langai buvo uždaryti.

But all the windows were closed.

Tris kartus patikrinusi rankenas, ji giliai įkvėpė ir susimąstė.

After checking the handles three times, she took a deep breath and pondered.

"Ką daryti?

"What to do?"

" – jos širdis plakė greitai.

– her heart was racing.

Skambinti spynininkui?

Call a locksmith?

Ne, per daug gėda.

No, too embarrassing.

Prabėgo kelios minutės.

A few minutes passed.

Rūta sėdėjo ant laiptelių ir svarstė, ką daryti.

Rūta sat on the steps, considering what to do.

Staiga, iš kito kiemo atskriejo juokas.

Suddenly, laughter came from the other yard.

Tai buvo Marius.

It was Marius.

Jis stovėjo prie tvoros ir žiūrėjo į Rūtą su šypsena.

He was standing by the fence, smiling at Rūta.

"Ei, Rūta, ar tau nereikia pagalbos?

"Hey, Rūta, do you need help?"

" – paklausė Marius.

asked Marius.

Rūta sužeidė savo pasididžiavimą, bet galiausiai atsikvėpė ir atsakė: "Taip, prašau, padėk man.

Rūta's pride was wounded, but she finally sighed and replied, "Yes, please, help me."

"Marius nuėjo pas Eglę, Rūtos geriausią draugę, gyvenusią kitoje gatvės pusėje.

Marius went to Eglė, Rūta's best friend, who lived on the other side of the street.

Kai grįžo, jis laikė didelę kopėčią, kurią Eglė paskolino iš savo tėčio.

When he returned, he was holding a large ladder that Eglė had borrowed from her dad.

"Viskas bus gerai.

"Everything will be alright.

Įlipsi pro langą," – pasakė Marius, padėjo kopėčią prie sienos, ir Rūta drąsiai užlipo aukštyn.

You'll climb in through the window," said Marius, placing the ladder against the wall, and Rūta bravely climbed up.

Pavojingai sūpuodamasi, bet pasitikėdama Mariumi, Rūta prisirėmė prie vieno iš viršutinių langų.

Dangerously swaying but trusting Marius, Rūta leaned against one of the upper windows.

Jis buvo atidarytas!

It was open!

Pasisekė – ji galėjo įsiropšti vidun.

Lucky – she could climb in.

Rūta atsuko langą, įlipo ir atidarė priekines duris.

Rūta turned the window, climbed in, and opened the front door.

Marius ir Eglė laukė už jų su šypsenomis.

Marius and Eglė were waiting behind them with smiles.

"Visgi, kartais gerai prašyti pagalbos," – pripažino Rūta, viena akimi žvelgdama į savo draugus.

"Sometimes it's good to ask for help," admitted Rūta, glancing at her friends with one eye.

Visi trys nuėjo vidun, kur pasidalijo kavos puodeliais ir šypsenomis.

All three went inside, where they shared cups of coffee and smiles.

Kaip linksmas pavasario vėjai, Rūta suprato: nereikia visada būti tobula.

Like the cheerful spring winds, Rūta realized that there's no need to always be perfect.

Kartais gerai juoktis iš savęs.

Sometimes, it's good to laugh at oneself.

Ir nors diena prasidėjo bėda, ji baigėsi džiugia draugyste ir puikia nuotaika.

And although the day started with trouble, it ended with joyful friendship and a great mood.