Pavasario saulė švietė pro didelius mokyklos langus, glostydama ryškias gatvės gėles.

The spring sun shone through the large school windows, caressing the bright street flowers.

Ši ramuma apgaubė kvartalą Vilniuje, kur gyveno Eimantas ir Rūta.

This tranquility enveloped a neighborhood in Vilnius, where Eimantas and Rūta lived.

Gyvenvietė buvo apsupta sodų, pilnų žydinčių medžių, o švelnus vėjas nešėsi žiedų kvapą.

The residential area was surrounded by gardens full of blooming trees, and a gentle breeze carried the scent of flowers.

Eimantas, mokykloje žinomas kaip gabus matematikas, turėjo slaptą baimę.

Eimantas, known at school as a talented mathematician, had a secret fear.

Jis bijojo kalbėti prieš žmones.

He was afraid of speaking in front of people.

Mokykloje vyko matematikos konkursas, ir nors jo protas buvo aštrus, mintis apie stovėjimą prieš auditoriją jį baugino.

There was a mathematics contest at the school, and although his mind was sharp, the thought of standing before an audience terrified him.

"Tu tai gali, Eimantai," - drąsino Rūta.

"You can do it, Eimantas," encouraged Rūta.

Ji buvo užsispyrusi kaip pavasario lietus, visada švytinti ir palaikanti.

She was as persistent as the spring rain, always radiant and supportive.

"Žinau, kad laimėsi.

"I know you'll win."

"Eimantas tyliai klausėsi, galvoje kovodamas su savo vidiniais demonais.

Eimantas listened quietly, battling his inner demons in his mind.

Jis jautė, kad nesusitvarkys su užduotimi.

He felt he couldn't handle the task.

Bet Rūtos žodžiai jam reiškė daug.

But Rūta's words meant a lot to him.

"Gerai," - pagaliau jis tarė.

"Alright," he finally said.

"Bandysiu.

"I'll try."

"Jis ruošėsi kiekvieną dieną.

He prepared every day.

Mokyklos salėje, su keletu draugų kaip auditorija, bandė kalbėti garsiai.

In the school hall, with a few friends as the audience, he tried speaking out loud.

Rūta visada šypsojosi ir rodė nykštį aukštyn.

Rūta always smiled and gave a thumbs up.

Pagaliau atėjo konkurso diena.

Finally, the day of the contest arrived.

Eimantas stovėjo prieš perpildytą salę, širdis daužėsi kaip paukštis narve.

Eimantas stood before a packed hall, his heart pounding like a bird in a cage.

Jis suabejojo, ar galės tęsti.

He doubted whether he could continue.

Staiga jos akys sutiko Rūtos žvilgsnį.

Suddenly, his eyes met Rūta's gaze.

Ji sėdėjo pirmajame eilėje, siunčianti jam raminančią šypseną.

She sat in the front row, giving him a calming smile.

Eimantas giliai įkvėpė.

Eimantas took a deep breath.

Kalba prasidėjo sukaustytai, bet po akimirkos, jis pajuto, kad žodžiai teka natūraliai.

The speech began hesitantly, but after a moment, he felt the words flow naturally.

Auditorija klausėsi, ir jis suprato, kad baimė buvo tik mintyse.

The audience listened, and he realized that the fear was only in his mind.

Kai baigė, pasigirdo garsūs plojimai.

When he finished, loud applause erupted.

Eimantas laimėjo pirmąją vietą.

Eimantas won first place.

Jam buvo įteiktas prizas, bet svarbiausia, jis nugalėjo savo baimę.

He was awarded a prize, but most importantly, he overcame his fear.

"Ačiū, Rūta,"- tarė jis po konkurso.

"Thank you, Rūta," he said after the contest.

"Be tavęs niekada nebūčiau to padaręs.

"I could never have done it without you."

"Nuo šios dienos Eimantas tapo drąsesnis, dažniau reiškė nuomonę.

From that day on, Eimantas became bolder, expressing his opinions more often.

Jis suprato, koks svarbus buvo tikras draugas ir kaip pozityvus palaikymas gali perkeisti gyvenimą.

He realized how important a true friend was and how positive support could transform a life.

Rūta šypsojosi, žinodama, kad Eimantas užkariavo ne tik konkursą, bet ir savo vidinį pasaulį.

Rūta smiled, knowing that Eimantas had conquered not only the contest but also his inner world.

Visas kvartalas skendėjo žieduose, šviesdamas jam kelią į ateitį.

The entire neighborhood was awash with blooms, lighting his path to the future.