Vilniaus centre, pavasario saulės spinduliai švelniai šilta ofiso patalpas.

In the center of Vilnius, the spring sun's rays gently warm the office space.

Ant stalų blizga modernūs kompiuteriai, o pro langus galima pamatyti, kaip miestas pamažu atsikrato sunkios žiemos skraistės.

Modern computers shine on the desks, and through the windows, you can see how the city is gradually shedding its heavy winter cloak.

Linas nervingai skambina pirštais ant stalo – jo laukia svarbus pristatymas, norint gauti didelį projektą.

Linas nervously taps his fingers on the table – he's waiting for an important presentation to secure a big project.

Šalia, ant kito stalo, sėdi Aurelija – geriausia Lino draugė ofise.

Next to him, at another desk, sits Aurelija – Linas' best friend in the office.

Ji pastebi susirūpinimą Lino veide.

She notices the concern on Linas' face.

„Linas, kas nutiko?“ - klausia Aurelija, švelniai nusišypsodama.

"Linas, what's happened?" Aurelija asks, smiling gently.

„Pristatymas. Labai noriu, kad jis būtų puikus, bet aš..." - Linas sustojo, žiūrėdamas į savo apsitrypusį švarką.

"The presentation. I really want it to be perfect, but I..." Linas paused, looking at his worn-out jacket.

– „Jaučiu, kad reikia naujo drabužio, kad jausčiausi geriau."

"I feel like I need a new outfit to feel better."

Aurelija su viltimi akyse pasiūlo: „Galiu padėti apsipirkti. Ką manai?"

Aurelija, with hope in her eyes, suggests, "I can help you shop. What do you think?"

Linas padėkoja ir abu draugai išeina iš pastato, kur ankstyvo pavasario oras primena sodraus žalio kvapo laiką.

Linas thanks her, and the two friends leave the building, where the early spring air reminds them of the rich green scent of the season.

Jie aplanko netoliese esančius drabužių parduotuves, aplipusias vilniečių, perkančių pavasario madą.

They visit nearby clothing stores crowded with Vilnius locals shopping for spring fashion.

Tai - pirmoji Lino stotelė, kur jis žvalgosi kostiumų.

This is Linas' first stop, where he looks at suits.

Aurelija padeda jam rinktis, ji iššaukia: „Šis atrodo solidus! Ką manai?"

Aurelija helps him choose and exclaims, "This one looks solid! What do you think?"

Linas matavosi kostiumą, bet jis nebuvo patogus.

Linas tried on the suit, but it wasn't comfortable.

Jo veide atsirado abejonė.

Doubt appeared on his face.

Kitame skyriuje, Aurelija surado dar vieną drabužį.

In a different section, Aurelija found another outfit.

Tai buvo lengvas, pilkos spalvos kostiumas, atspindintis pavasario dangų.

It was a light grey suit, reflecting the spring sky.

Linas pasipylė kostiumą ir pažvelgė į veidrodį.

Linas put on the suit and looked in the mirror.

Jis šyptelėjo.

He smiled.

Aurelija iškart pastebėjo pokytį.

Aurelija immediately noticed the change.

„Tai tavo stilius!“ - sušuko ji, patikindama Liną savo palaikymu.

"That's your style!" she exclaimed, reassuring Linas with her support.

Jo abejonės pradėjo tirpti, kaip sniegas prieš saulę.

His doubts began to melt away, like snow in the sun.

Jis vis dar jautė nedidelį nerimą: „Ar tikrai patinka? Ar įspūdį padarysiu?“

He still felt a little anxious: "Do you really like it? Will I make an impression?"

Aurelija, laikydama ranką ant Lino peties, ramino jį: „Taip, atrodysi puikiai.

Aurelija, placing a hand on Linas' shoulder, calmed him: "Yes, you'll look great.

Tu šaunus žmogus, ir drabužiai tik papildys tą entuziazmą.“

You're a cool person, and the clothes will only add to that enthusiasm."

Linas nusišypsojo.

Linas smiled.

Tai buvo nusiraminimas, kurio jam reikėjo.

It was the reassurance he needed.

Jis nusprendė įsigyti kostiumą.

He decided to buy the suit.

Grįžę į rusto pavasario Vilniaus gatves, Linas jautėsi užtikrintai.

Back on the bustling spring streets of Vilnius, Linas felt confident.

Jis žinojo, kad ne tik naujas kostiumas, bet ir draugo palaikymas leido jam pasiekti pasitikėjimą savimi.

He knew that not only the new suit, but also his friend's support, helped him achieve self-confidence.

Aurelija šalia ėjo su plačia šypsena veide, o Linas buvo dėkingas už jos draugystę.

Aurelija walked beside him with a broad smile on her face, and Linas was grateful for her friendship.

Jie abu buvo pasiruošę didžiajam pristatymui ir žinojo, kad kartu jie gali įveikti viską.

They were both ready for the big presentation and knew that together, they could overcome anything.