Kai Rūta atvyko į kaimo sodybą, aplink tvyrojo ankstyvo pavasario ramybė.

When Rūta arrived at the village homestead, an early spring tranquility enveloped the surroundings.

Laukai, ką tik pradėję žaliuoti po ilgos žiemos šaltuko, kvepėjo drėgne žeme.

The fields, just beginning to turn green after a long winter chill, smelled of damp earth.

Sodyba, kaip ir visuomet, buvo išpuošta lietuviškais ornamentais, primenančiais šventes ir šeimą.

The homestead, as always, was adorned with Lithuanian ornaments that reminded one of celebrations and family.

Namas kvepėjo medumi ir duona, o oras buvo gaivus, žadantis naujas pradžias.

The house smelled of honey and bread, and the air was fresh, promising new beginnings.

Rūta, jauna mergina iš miesto, atvyko aplankyti savo senelių Algirdo ir Editos.

Rūta, a young city girl, came to visit her grandparents, Algirdas and Edita.

Jos širdis visada troško artėję prie šeimos šaknų, tačiau dažnai jautėsi tarsi svetimšalė tarp artimųjų.

Her heart always longed to get closer to her family's roots, yet she often felt like a stranger among her relatives.

Rūta nežinojo, kaip atlikti daugelį kaimiškų darbų ir tai jai kėlė nerimą.

Rūta didn't know how to do many of the rural tasks, which made her anxious.

Artėjo pavasario lygiadienis — svarbi diena naujųjų darbų pradėjimui, kai visa šeima susirinkdavo švęsti ir ruoštis sėjai.

The spring equinox was approaching—a significant day for beginning new work, when the whole family would gather to celebrate and prepare for sowing.

Rūta viduje nusprendė, kad nori būti šios tradicijos dalis ir kaip nors prisidėti.

Deep inside, Rūta decided she wanted to be part of this tradition and contribute in some way.

Šventės rytą Algirdas ir Edita ruošė sodybą.

On the morning of the celebration, Algirdas and Edita were preparing the homestead.

Visi buvo užsiėmę: vyrai tvarkė arklidę, moterys kepė duoną.

Everyone was busy: the men were tidying the barn, the women were baking bread.

Rūta stengėsi prisijungti kur galėjo, nors dažnai jautėsi nenaudinga.

Rūta tried to join in wherever she could, though she often felt useless.

Kai saulė ėmė skverbtis pro langus, šeima ėmė burtis prie didelio virtuvės stalo.

When the sun began to filter through the windows, the family started to gather around the large kitchen table.

„Rūta,“ staiga Edita kreipėsi į ją, „šiemet norime, kad tu vadovautum mūsų ritualui.

"Rūta," Edita suddenly addressed her, "this year we want you to lead our ritual."

“Rūtos širdis ėmė smarkiau plakti.

Rūta's heart began to beat faster.

Ar ji buvo tam pasirengusi?

Was she ready for this?

Ji vos žinojo, ką daryti.

She barely knew what to do.

Tačiau Editos akyse švietė pasitikėjimas, tad Rūta nusprendė pabandyti.

However, trust was shining in Edita's eyes, so Rūta decided to try.

Kai visi susirinko, Rūta nedrąsiai pradėjo ritualą.

When everyone gathered, Rūta timidly began the ritual.

Buvo reikalinga dėkingai prisiminti praėjusių metų derlių ir paprašyti sėkmės ateinančiam.

It was necessary to gratefully remember last year's harvest and ask for success in the coming year.

Savo žodžiais ji apibūdino gamtos grožį ir šeimos svarbą, jausdama, kaip nerimas po truputį tirpsta.

In her words, she described the beauty of nature and the importance of family, feeling her anxiety slowly melt away.

„Kaip gerai tu tai padarei, Rūta,“ po ritualo aiškino Algirdas, draugiškai apkabinęs anūkę.

"How well you did that, Rūta," explained Algirdas after the ritual, giving his granddaughter a friendly hug.

Jos širdis prisipildė džiaugsmo ir priklausomybės jausmo.

Her heart filled with joy and a sense of belonging.

Ji jautė, kad dabar yra tikra šeimos dalis.

She felt she was now truly part of the family.

Po šventės Rūta liko padėti su sėjimu.

After the celebration, Rūta stayed to help with the sowing.

Ji turėjo daug ko išmokti, bet jau nebijodama klausti, jautėsi laisvai.

She had much to learn, but no longer afraid to ask questions, she felt at ease.

Rūta suprato, kad yra svarbi šios šeimos dalis, ir pasijuto, lyg atradusi savo vietą po saule.

Rūta realized she was an important part of this family and felt as if she had found her place under the sun.