Pavasaris atėjo į Lietuvą kartu su atgimstančia gamta.

Spring came to Lietuvą along with the awakening nature.

Kryžių kalnu ramiai banguoja vėjelis, atnešdamas žiedlapių kvapą.

On the Kryžių kalnu, the breeze gently waves, carrying the scent of petals.

Dominykas ir Ieva lėtai kyla į viršų.

Dominykas and Ieva slowly climb upward.

Jie atvyko pagerbti savo tėvo, palikdami kryžių tarp tūkstančių kitų.

They came to honor their father, leaving a cross among thousands of others.

Ieva sunkiai kvėpuoja, bet nori tęsti kelionę.

Ieva breathes heavily but wants to continue the journey.

Kryžių kalnas atrodo mistiškas.

Kryžių kalnas looks mystical.

Jis blizga ryto šviesoje, o kryžiai šnabžda istorijas apie šeimas, tikėjimą ir viltį.

It glistens in the morning light, and the crosses whisper stories of families, faith, and hope.

Dominykas stipriai rankomis laiko naują kryžių.

Dominykas holds the new cross tightly.

Tai jų šeimos tradicija.

It is their family tradition.

„Ar tu gerai, Ieva?

"Are you okay, Ieva?"

“ – klausia Dominykas su rūpesčiu balse.

Dominykas asks with concern in his voice.

„Taip,“ atsako ji, nors jausmas krūtinėje jį neramina.

"Yes," she replies, though the feeling in her chest worries him.

Staiga Ieva sustoja, vos kostelėdama.

Suddenly Ieva stops, barely coughing.

Jos veidas išbalęs.

Her face is pale.

Iš šono pasirodo moteris.

A woman appears from the side.

Ji – Rūta.

She is Rūta.

Ji buvo užlipusi čia pasimelsti.

She had climbed here to pray.

„Ar galėčiau padėti?

"Could I help?"

“ – švelniai klausia ji.

she gently asks.

Dominykas ir Rūta greitai pasitarti.

Dominykas and Rūta quickly discuss.

Rūta žino vietines gydymo įstaigas ir siūlo padėti.

Rūta knows the local medical facilities and offers to help.

Ji prilaiko Ievą, kartu nudangina į vietą, netoliese esančią nedidelę kaimo vaistinę.

She supports Ieva, and together they lead her to a nearby small village pharmacy.

„Nenustok kvėpuoti, būkime ramūs,“ guodžia Rūta, kai jie pagaliau pasiekia viršūnę.

"Don't stop breathing, let's stay calm," Rūta comforts as they finally reach the top.

Ieva pasijunta blogiau, bet Rūta turėjo inhaliatorių, kurį tikintis neišgalėjo jis vieną nunešti su savimi.

Ieva feels worse, but Rūta had an inhaler, which thankfully she hadn't forgotten to bring with her.

Po kelių minučių Ieva jaučiasi geriau.

After a few minutes, Ieva feels better.

„Aš vos nepamiršau, kad svarbiausia tavo sveikata,“ sako Dominykas pagaliau, kai deda kryžių ant kalvos.

"I almost forgot that your health is the most important," says Dominykas finally as he places the cross on the hill.

„Ačiū, kad esi su manimi,“ atsako Ieva.

"Thank you for being with me," Ieva replies.

Ji jaučia palengvėjimą.

She feels relieved.

Dominykas deda kryžių, jis netikėjo, kad šios klastingos ligos smūgis.

Dominykas places the cross, not believing the blow of this treacherous illness.

Dabar jie žino, kad svarbu būti pasirengus.

Now they understand how important being prepared is.

Rūta šypsosi jiems su šiltumu.

Rūta smiles at them warmly.

„Pasimelskite ir būkite saugūs.

"Pray and stay safe."

“Balsai pamažu nyksta kalno viršuje, o pilki debesys pastumti pavasario vėjo skuba dangų uždengti.

Voices gradually fade atop the hill, and gray clouds, pushed by the spring wind, hurry to cover the sky.

Dominykas ir Ieva pasiryžę sugrįšti.

Dominykas and Ieva are determined to return.

Jie laiko Rūtos švelnumą širdyje ir tvirtai nusprendžia daugiau negadinti savo sveikatos tokiu pavojumi.

They hold Rūta’s warmth in their hearts and firmly decide not to risk their health with such danger again.

Kryžių kalnas vis dar stovės.

Kryžių kalnas will still stand.

Jis stebės šeimų kantrias ir tikinčias keliones.

It observes the patient and faithful journeys of families.

Išmokti egzistuoja tikėjimas ir, svarbiausia, gyvenimas.

To learn that faith exists and, most importantly, life.