Lukas atidarė kavos kepyklos duris ir akimirksniu pajuto malonų kvapą, sklindantį iš šviežiai maltų kavos pupelių.

Lukas opened the door of the coffee roastery and instantly felt the pleasant aroma emanating from freshly ground coffee beans.

Saulės spinduliai skverbėsi per didelius langus, apgaubdami kambarį šiltu, kviečiančiu švytėjimu.

Sunbeams penetrated through the large windows, enveloping the room in a warm, inviting glow.

Ši vieta visada atrodė kaip namai, kur gurkšnojimas kavos tapo ne tik malonumu, bet ir aistra.

This place always felt like home, where sipping coffee became not just a pleasure, but a passion.

Lukas dirbo čia kaip jaunas barista, entuziastingai besidomintis kiekvienu kavos pupelės aspektu.

Lukas worked here as a young barista, enthusiastically interested in every aspect of coffee beans.

Jo žinios buvo gilios, tačiau slapta jis kovojo su nerimu.

His knowledge was deep, yet secretly he battled anxiety.

Kartais tas nerimas pasireikšdavo širdies virpuliais, kurie ne tik trikdė, bet ir neramino.

Sometimes that anxiety manifested as heart palpitations, which were not only disturbing but also unsettling.

Šiandien buvo ypatinga diena.

Today was a special day.

Jis norėjo padaryti įspūdį naujai bendradarbei, Eglei.

He wanted to impress his new colleague, Eglė.

Ji buvo šviesiaplaukė mergina, žvilgantys plaukai skleidė šviesą kaip šilko siūlai, o jos akys buvo kupinos smalsumo.

She was a blonde girl, her shiny hair radiating light like silk threads, and her eyes were full of curiosity.

Juk ji tik pradėjo dirbti, o Lukas tikėjosi ją sužavėti.

After all, she had just started working, and Lukas hoped to charm her.

Kavos kepykla buvo pilna švelnių triukšmų – pupelių maišai buvo tvarkingai sukrauti, mašinos tyliai ūžė, atliekančios kasdienius darbus.

The coffee roastery was full of gentle sounds—the sacks of beans were neatly stacked, machines quietly hummed, performing their daily tasks.

Lukas nusišypsojo ir priėjo prie Eglės.

Lukas smiled and approached Eglė.

„Ar nori sužinoti, kaip veikia šis žavesys?

"Would you like to know how this magic works?"

“ – kaip įprastai mokytojo tonu užkalbino jis.

he addressed her in his usual teacher's tone.

Lukas pradėjo pasakoti apie kavos rūgšties, skrudinimo laiką, pupelių regionus.

Lukas began explaining about coffee acidity, roasting time, bean regions.

Bet netrukus pajuto, kaip jo širdis pradeda stipriai plakti.

But soon he felt his heart begin to pound heavily.

Jis bandė nuryti jaudulį.

He tried to swallow his excitement.

Norėjo, kad Eglė nieko nepastebėtų.

He wanted Eglė to notice nothing.

Kiekvienas jo žodis tapo kova su savim, bet jis nepasidavė.

Each of his words became a struggle against himself, but he did not give up.

Staiga, per skrudinimo procesą, kai Lukas demonstravo, kaip siekti tobulo skonio, jo širdies plakimas ėmė varžytis su mašinų garsais.

Suddenly, during the roasting process, as Lukas demonstrated how to achieve the perfect taste, his heartbeats started to rival the sounds of the machines.

Jis bijojo, kad tuoj kris, sugriausdamas viską, ką taip kruopščiai bandė parodyti.

He feared he would soon collapse, ruining everything he was so meticulously trying to show.

Tačiau Eglė pastebėjo Lukas nerimą.

However, Eglė noticed Lukas's anxiety.

Ji priėjo prie jo ir švelniai priglaudė delną prie jo peties.

She approached him and gently placed her palm on his shoulder.

„Giliai įkvėpk“, – švelniai patarė ji.

"Take a deep breath," she kindly advised.

Lukas, drebančiomis rankomis, klausėsi jos balso.

With trembling hands, Lukas listened to her voice.

Lėtai rodikliava kvėpavimą.

Slowly, he began to regulate his breathing.

Eglės buvimas ramino.

Eglė's presence was calming.

Jos švelnūs žodžiai nuramino jo širdies šuolius.

Her gentle words soothed his heart palpitations.

Po kelių minučių, jis jau vėl galėjo šypsotis.

After a few minutes, he could smile again.

Jo nerimas pasitraukė kaip pavasario debesys, palikdamas saulėtą atmosferą.

His anxiety retreated like spring clouds, leaving behind a sunny atmosphere.

Lukas suprato, kad ne vienas turi susidurti su savo baimėmis.

Lukas realized that one doesn't have to face their fears alone.

Jurgis, kepyklos savininkas, stebėjo iš tolo ir tyliai pasidžiaugė – turėti tokius darbuotojus buvo laimėjimas.

Jurgis, the owner of the roastery, watched from afar and quietly rejoiced—having such employees was an achievement.

Lukas tądien suprato, jog bendravimas ir supratimas gali padėti išspręsti bet kokias problemas.

That day, Lukas understood that communication and understanding can help solve any problems.

Tapti stipresniu nebūtinai reiškia kovoti vienam.

Becoming stronger doesn't necessarily mean fighting alone.

Eglės buvimas tapo reikšmingu ryšiu, ir tai nebegalėjo būti paslaptis.

Eglė's presence became a significant connection, and it could no longer be a secret.