Vilniaus kavos skrudykloje jautėsi jauki šiluma.

There was a cozy warmth felt in the coffee roasting shop in Vilnius.

Ore tvyrojo šviežiai skrudintos kavos aromatas.

The air was filled with the aroma of freshly roasted coffee.

Lauke krito geltoni ir oranžiniai medžių lapai ant senovinių Vilniaus gatvės akmenų, o vėjas sukosi tarp jų, atnešdamas rudens kvapą.

Outside, yellow and orange tree leaves fell onto the ancient cobblestones of Vilnius streets, and the wind swirled among them, carrying the scent of autumn.

Mindaugas stovėjo prie kavos aparato, žiūrėjo į kavą, lašančią į puodelį.

Mindaugas stood by the coffee machine, watching the coffee drip into the cup.

Už jo nugaros durys tyliai prasivėrė, ir įėjo Rūta.

Behind him, the door softly opened, and Rūta entered.

Jie vienas kito iš karto nepastebėjo.

They did not notice each other immediately.

Kavinė buvo pilna šurmulio, tačiau kai jų akys susitiko, tam momentui viskas tapo tyla.

The café was full of chatter, yet when their eyes met, for that moment, everything turned silent.

„Mindaugai?“ – susiraukusi paklausė Rūta, bandydama nuslėpti savo nustebimą.

“Mindaugai?” Rūta asked with a frown, trying to hide her surprise.

„Rūta!“ – Mindaugas šypsojosi, bet širdyje jam buvo neramu.

“Rūta!” Mindaugas smiled, but in his heart, he was uneasy.

Senos žaizdos, senos emocijos.

Old wounds, old emotions.

Jie abu pajuto, kad šis susitikimas galėtų pakeisti viską.

They both felt that this meeting could change everything.

Mindaugas žinojo, kad turi kalbėtis.

Mindaugas knew he had to talk.

„Ar galiu nupirkti tau puodelį kavos?“ – pasiūlė jis, tikėdamasis, jog atsakymas bus teigiamas.

“Can I buy you a cup of coffee?” he offered, hoping the answer would be positive.

Rūta truputį mąstė, tada linktelėjo.

Rūta pondered for a moment, then nodded.

Jie sėdo prie staliuko kampe.

They sat at a table in the corner.

Šviesos atspindžiai šoko jų veiduose nuo žvakių liepsnos, sukurdamas ramią, intymią atmosferą.

The reflections of light danced on their faces from the candle flame, creating a calm, intimate atmosphere.

„Prisiminimai... jie visada grįžta“, – pradėjo Mindaugas, truputį trūkčiodamas balsu.

“Memories... they always return,” Mindaugas began, his voice slightly trembling.

„Aš niekada nesuvokiau, kodėl mūsų keliai išsiskyrė taip staiga.“

“I never understood why our paths parted so abruptly.”

Rūta atsikvėpė, akimirką žiūrėjo į puodelio dugną.

Rūta sighed, looking into the bottom of her cup for a moment.

„Buvau pykčio pilna,“ ji pripažino.

“I was full of anger,” she admitted.

„Bet aš nesupratau tada tavęs iki galo.“ Jos balsas buvo tylus, bet tvirtas.

“But I didn't understand you completely back then.” Her voice was quiet but firm.

Mindaugas įkvėpė.

Mindaugas took a deep breath.

„Nekaltinu tavęs.

“I don't blame you.

Ir aš nebučiau jautęsis kitaip, jei bučiau buvęs tavo vietoje.

And I wouldn't have felt differently if I had been in your place.

Ne visada pasielgdavau teisingai.“

I didn't always act rightly.”

Rūta šiek tiek atsišypsojo – sunkiai, bet nuoširdžiai.

Rūta smiled slightly—a hard, but sincere smile.

„Gal mes abu per mažai kalbėjomės,“ ji pasakė.

“Maybe we both talked too little,” she said.

„Buvau bailė.

“I was a coward.

Nenorėjau dar kartą susidurti su praeities skausmu.“

I didn't want to face the pain of the past again.”

Čia jų žvilgsniai vėl susitiko, šį kartą su mažesniu neaiškumo svoriu.

Here their gazes met again, this time with less weight of uncertainty.

„Man tai vis dar svarbu,“ prisipažino Mindaugas.

“It still matters to me,” Mindaugas confessed.

„Aš noriu atkurti tai, ką praradome.“

“I want to restore what we lost.”

Rūta lengvai palietė savo puodelio šoną.

Rūta gently touched the side of her cup.

„Aš pasiruošusi pabandyti.

“I'm ready to try.

Bet palengva.“

But slowly.”

Jie abu išsigrynino: tarp jų nebėra tos tamsos, kuri draskė draugystę.

They both made it clear: there was no longer the darkness between them that had torn their friendship apart.

Jie galėjo pradėti iš naujo.

They could start anew.

Ne kaip anksčiau, o atsargiau, jau išmintingiau.

Not as before, but more cautiously, with newfound wisdom.

Tą rudenį Vilnius tapo jų draugystės atnaujinimo liudininku.

That autumn, Vilnius became a witness to the renewal of their friendship.

Mindaugas mokėsi atsisveikinti su praeitimi be atsakymų troškulio.

Mindaugas learned to say goodbye to the past without the thirst for answers.

Rūta, savo ruožtu, mokėsi vėl pasitikėti.

Rūta, in turn, learned to trust again.

Kavos kvapas tapo jų naujos pradžios ženklu.

The scent of coffee became the symbol of their new beginning.