Vilniaus senamiestis žiemą - tikra pasaka.

Vilniaus Old Town in winter is a true fairy tale.

Sniegu papuoštos stogai, žibintų šviesa vangiai pulsuoja ant akmeninių gatvių.

Roofs adorned with snow, the light from the lamps lazily pulsating on the stone streets.

Tarp tų gatvių vaikšto Marius ir Ruta.

Among those streets walk Marius and Ruta.

Marius jau seniai neša širdies paslaptį - jis myli Rutą.

Marius has long carried a secret in his heart—he loves Ruta.

Tačiau kaip pasakyti?

But how to say it?

Šią šaltą Valentino dieną Marius sužino apie seną legendą.

On this cold Valentine's Day, Marius learns about an old legend.

Legenda pasakoja apie paslaptingą bokštą, kuriame laikrodis gali išpildyti troškimus.

The legend speaks of a mysterious tower, where a clock can fulfill desires.

„Noriu pabandyti“, - sako Marius Rutai, kai jie vaikščioja Pilies gatve.

"I want to try," says Marius to Ruta as they walk down Pilies Street.

„Tu žinai, kaip ilgai draugavome.

"You know how long we've been friends.

Manau, kad šis bokštas gali mums padėti.“

I think this tower might help us."

Ruta nusišypso ir pritaria, nors ir skeptiškai.

Ruta smiles and agrees, though skeptically.

„Mielai padėsiu, bet rytoj išvykstu į Londoną naujam darbui.

"I'd love to help, but tomorrow I'm leaving for London for a new job.

Tačiau šiandien dar esu čia.“

But today, I'm still here."

Marius žvelgia į Rutą karštomis akimis.

Marius looks at Ruta with passionate eyes.

„Ačiū, tai - mūsų paskutinė galimybė.“

"Thank you, this is our last chance."

Bokštas stūkso, kaip tylus liudininkas.

The tower looms like a silent witness.

Jo didelis laikrodis yra užsispyręs ir senas, tačiau Ruta ir Marius jau pasiruošę kovoti.

Its large clock is stubborn and old, but Ruta and Marius are ready to fight.

Jie kopia į viršų, kur oras dar labiau šąla.

They climb upward, where the air grows even colder.

Stovi sugretinti, žvilgsniai susitinka, tada abu pasineria į laikrodžio mechanizmą.

Standing side by side, their eyes meet, then both dive into the clock's mechanism.

„Ruta, aš...“ - pradeda Marius, bet sučiuptas laiko rankeną.

"Ruta, I..." begins Marius, but he's caught holding a handle.

„Palauk...“ - užsikerta žodžiai, nes rodyklės nenori judėti.

"Wait..."—the words catch as the hands refuse to move.

Laikas tiksint nesustabdomai artėja link vidurnakčio.

Time ticks unstoppably toward midnight.

Jiems reikia dėti visas pastangas.

They need to give it all they've got.

Su rankų drebuliu ir kupinos vilčių širdimis jie kartu spaudžia, suka, taiso.

With trembling hands and hearts full of hope, they together push, turn, fix.

Mechanizmas kratosi, o jie stengiasi iš paskutiniųjų.

The mechanism rattles as they make their last efforts.

Sekundės lekia, Mariaus širdis greitai plaka ir netikėtai - laikrodis atsiduoda, jie nurodo rodyklėms sustoti.

Seconds fly by, Marius's heart races and unexpectedly—the clock gives in, they command the hands to stop.

Bokštas staiga atgyja, į ore tvyrantį tylą užlieja muzika.

The tower suddenly comes alive, music floods the silence in the air.

Tai tarsi naujas skambesys, magiškas ir šiurpą keliantis, tačiau pilnas pažadų.

It's like a new sound, magical and chilling, yet full of promises.

Ruta atsisuka į Marių su nuostaba akyse.

Ruta turns to Marius with amazement in her eyes.

„Aš irgi jaučiu...“ - ji taria tyliai.

"I feel it too..." she says quietly.

Jie žiūri vienas į kitą, o vidurnakčio bokšto muzika skamba apie naują pradžią.

They gaze at each other as the music of the midnight tower sings of a new beginning.

„Gal liksi?“ - skardžiau paklausia Marius.

"Will you stay?" asks Marius more boldly.

Ruta linkteli.

Ruta nods.

„Bent jau pabandysiu. Tačiau tu man esi brangesnis už viską.“

"At least I'll try. But you mean more to me than anything."

Jie susiima už rankų ir nueina į Vilniaus seniuas gatves, kur sniegas blizga jų šviesesniu pasauliu.

They hold hands and walk into the old streets of Vilnius, where the snow glistens in their brighter world.

Čia ir dabar, Marius įgyja drąsą, o Ruta suranda naują prasmę širdyje.

Here and now, Marius gains courage, and Ruta finds new meaning in her heart.

Žiema juos apgaubia, bet širdys tampa šiltos.

Winter envelops them, but their hearts grow warm.