Žiemos vakaras buvo ramus ir šalčiausias per visą savaitę.

The winter evening was calm and the coldest of the entire week.

Gili tyla buvo pertraukiama tik sniego traškesio už lango, kai jis ramiai krito ant vejos kolegijos bendrabutyje.

A deep silence was interrupted only by the crunch of snow outside the window as it gently fell onto the lawn of the college dormitory.

Kambaryje vyko intensyvus egzaminų pasiruošimas.

In the room, intense exam preparation was underway.

Ant stalo buvo išsibarstę vadovėliai ir užrašai, sukrautos arbatos puodeliai, suteikiantys šilumą ir ramybę per šį vėlyvą naktinį mokymąsi.

Textbooks and notes were scattered across the table, with cups of tea piled up, providing warmth and tranquility during this late-night study session.

Dovydas, inžinerijos studentas, žvelgė į knygą su slegiančia neramybe.

Dovydas, an engineering student, gazed at his book with oppressive unease.

Jis žinojo, kad šis egzaminas yra jo bilietas į prestižines praktikas, kurios būtų didelis žingsnis jo karjeros link.

He knew that this exam was his ticket to prestigious internships, which would be a big step toward his career.

Tačiau galvoje vis sukosi dvejonės ir baimė, jog nepasiseks.

However, doubts and fears of failure kept swirling in his mind.

Prieš jį sėdėjo Gabija, su plačiu šypsniu ir visada pasiruošusi padėti ir motyvuoti draugus, ir Lina, tyli, bet mąslinga literatūros studentė, kuri dažnai susipainiodavo savo mintyse.

Sitting across from him were Gabija, with a broad smile always ready to help and motivate friends, and Lina, a quiet but thoughtful literature student who often got tangled up in her thoughts.

„Dovydai, gal nusišypsok truputį?

"Dovydai, maybe smile a little?"

“ - pasakė Gabija, pastebėdama, kaip draugas nervingai verčia vadovėlių puslapius.

asked Gabija, noticing how her friend nervously flipped through textbook pages.

„Turime atsipalaiduoti, o ne save spausti.

"We need to relax, not pressure ourselves."

“„Negaliu tiesiog dabar atsipalaiduoti“, - atsakė Dovydas, įsispietęs knygoje.

"I can't just relax now," replied Dovydas, hunched over his book.

„Per daug priklauso nuo šio egzamino.

"Too much depends on this exam."

“„Visi tai suprantame, bet reikėtų ir pailsėti“, - pridūrė Lina tyliai, gniauždama rankoje pieštuką.

"We all understand that, but it's necessary to rest too," added Lina quietly, gripping a pencil in her hand.

„Priešingu atveju padarysi klaidų.

"Otherwise, you'll make mistakes."

“Tarsi nieks nenorėtų garsiai pripažinti, kambaryje augo įtampa.

As if no one wanted to admit it aloud, the tension in the room was growing.

Dovydas jau buvo pasiruošęs stoti prieš draugus, jau manė pasitraukti ir vienas tęsti mokymąsi kitame kambaryje.

Dovydas was already ready to face his friends, about to step away and continue studying alone in another room.

Jis atsistojo, ketindamas išeiti, tačiau Gabija uždėjo ranką ant jo peties.

He stood up, intending to leave, but Gabija placed a hand on his shoulder.

„Palauk, Dovydai.

"Wait, Dovydai.

Gal pabandyk pasitikėti mumis?

Maybe try to trust us?"

“ - paprašė ji, žiūrėdama jam tiesiai į akis.

she asked, looking him straight in the eyes.

„Mes dėl tavęs, ne tik tu vienas kovoji.

"We're here for you, not just you fighting alone."

“Dovydas pajuto šilumą žodžiuose.

Dovydas felt warmth in her words.

Staiga suprato, kad jo sunki našlaitė būtų lengvesnė traukiama draugų.

He suddenly realized that his heavy burden would be lighter with friends.

Galvoj tebebuvo niūrus baimės pendimas, tačiau jis pagaliau suvokė, jog negali pats eiti per šį kelią.

Although the gloomy shadow of fear still lingered in his mind, he finally understood that he couldn't go down this path alone.

Jis atsisėdo atgal.

He sat back down.

Bendrame pokalbyje ir dalijant siūlymus, kaip geriau mokytis, jie praleido naktį.

Through shared conversation and offering suggestions on how to study better, they spent the night together.

Dovydas pradėjo jaustis drąsiau, pripažindamas, kad su draugų pagalba iš tiesų viskas atrodo kitaip.

Dovydas began to feel more confident, acknowledging that with the help of friends, everything indeed seemed different.

Kai valandos slinko, jis pradėjo mažiau abejoti savimi.

As the hours passed, he started to doubt himself less.

Egzaminui liko tik keletas valandų, tačiau dabar jis jautėsi pasiruošęs ir suprato, kad komandinis darbas ir atvira komunikacija gali būti toks pats svarbus kaip ir knygose rastas turinys.

Only a few hours remained until the exam, but now he felt prepared and understood that teamwork and open communication could be just as important as the content found in books.

Šaltame žiemos ore buvo kažkas šilto - draugystės šiluma, kuri leido jam pagaliau apie save pagalvoti su mažiau dvejonių.

In the cold winter air, there was something warm – the warmth of friendship, which allowed him to finally think of himself with fewer doubts.